2015-aisiais Ukrainoje vykusi Forum One konferencija buvo pirmas kartas, kuomet lietuviškas renginys “eksportuotas” į užsienio rinką. Jo perkėlimas vyko franšizės principu (kitaip dar vadinamas prekės ženklo licenzijavimu). Pirkėjai gavo absoliučiai visą “know-how” – žinių, patirties ir veikiančios sistemos paketą, sukauptą per Lietuvoje vykusius Forum One renginius 2013 ir 2014 metais. Visą laiką nuo pirmojo susitikimo momento su komanda ėmėmės partneriams talkinti visais tokio masto renginio organizavimo klausimais nuo brandingo iki video klipų su garsenybėmis, pranešėjais. Taip pat šis renginys tapo sėkmės istorija tuomet dar mažytės renginių organizavimo agentūros, neilgai trukus tapusios didžiausiu Ukrainoje konferencijų organizatoriumi.
Tiesa, reikia pripažinti, jog ten iššūkių taip pat netrūko. Pirmiausia dėl to, jog pati rinkos specifika ten iš esmės skyrėsi nuo mūsiškės. Organizatoriai norėjo viską daryti savaip, o mes, nors norėdami kaip geriau, dabar jau galiu pasakyti, nesusidėliojome visų saugiklių, kurie būtų galėję tą sėkmingą renginį padaryti dar sėkimingesniu. Metams bėgant ir patys išmokome dar akyliau sutartyse nusimatyti tam tikrus dalykus, licenzijavimo klausimus, kainodaros principus ir pasiūlymų ruošimo gaires.
Kitas įdomus aspektas dirbant Ukrainos renginių organizavimo rinkoje pasirodė esąs partnerių, rėmėjų tinklas ir jų paieškos. Lietuvoje turime gana geras sąlygas – nemažai didžiųjų prekės ženklų noriai dalyvauja ir remia tokio masto renginius. Tuo tarpu Ukrainoje organizatoriams pritraukti partnerius pasirodė būsią sunkiau. Vienok, ten gerokai aiškesnis konkurencijos momentas, tarp įmonių juntamas aiškus priešiškumas ir nenoras dalytis pozicijomis, net mezgamos intrigos ir kitaip kaišomi pagaliai konkurentams į ratus. Tai šiek tiek apsunkino įprastai gana sklandžiai vykstantį darbą su partneriais. Be to, patys ukrainiečiai taip pat pasirodę esą kiek sunkiau sukalbami, kai šneka pasisuka apie verslo reikalus, su jais sunkiau derėtis. Žinoma, geriausiai pasimokome būtent iš tokių patirčių. Dabar jau žinome, ką, kam ir kaip reikia pasakyti, kad gautum geras sąlygas ir palankius sandorius.
Dėl tos pačios ukraitietiškos virtuvės peripetijų ir organizatorių atkalumo Richard Branson taip pat teko šiek tiek pavargti. Nors tai nėra jam itin įprasta, organizatoriai iš jo pareikalavo nemažai laiko, net, drįsčiau pasakyti, šiek tiek jį nuvargino spausdami viską iki maksimalios ribos ir dar truputį. Net pačiam renginiui jie įkalbėjo R. Bransoną apsirengti tautiniais ukrainietiškais drabužiais. Šitaip organizatoriai naudojosi tuo, ką turėjo geriausio – kozirį su visame pasaulyje žinoma pavarde ir veidu, kuris renginio bilietus visuomet padeda parduoti ypač gerai.
Jeigu sumanysi pasikviesti R. Bransoną į savo renginį, būtinai su manimi susisiek. Turime su juo artimą ryšį ir nemažai puikių prisiminimų tiek iš darbinės veiklos, tiek iš laisvalaikio kartu.
Jei esi tai skaitantis lektorius, kuris norėtų gauti kvietimą iš tarptautinių renginių organizatorių pranešimui didžiulio masto renginiuose tarptautinėje erdvėje ir pasisemti patirties ten, Tau taip pat tikrai verta su manimi pasikalbėti. Mielai padėsiu ne tik pasiruošti, bet ir žengti šį didelį žingsnį.